Iškart po Vidurvasario šventės, birželio 30 d., naujosios Boverket baterijų įrengimo taisyklės tapo visiškai privalomos.
Trumpai tariant: jei vienoje patalpoje įrengta daugiau nei 20 kWh baterijų talpos, ši patalpa turi būti įrengta kaip atskiras gaisrinis skyrius.
Jei jau turite įrengtą bateriją – nesijaudinkite, ši taisyklė netaikoma atgaline data. Tačiau jei dabar planuojate įsigyti saulės elektrinę ir energijos kaupimo sistemą, verta kartu trumpai peržvelgti namus. Tai užtruks vos penkias minutes, tačiau gali padėti sutaupyti nemažai pinigų priimant sprendimą dėl sistemos įrengimo.
Kodėl būtent 20 kWh?
20 kWh nėra joks stebuklingas skaičius. 25 kWh baterija dega panašiai kaip 20 kWh baterija – tik joje yra daugiau energijos.
Ši riba iš esmės nustatyta ne pagal baterijos dydį, o pagal laiką – kiek laiko šeimai reikia saugiai pasišalinti kilus gaisrui ir susidarius dūmams. Be to, kWh yra aiškus ir lengvai patikrinamas rodiklis, nurodomas kiekvienos baterijos techninių duomenų lape.
Tačiau įprasto gyvenamojo namo elektros įvadas su 20–25 A saugikliu gali perduoti maždaug 14–17 kW galią, o baterijai, kuri turėtų efektyviai veikti ir dalyvauti elektros tinklo paslaugose, dažnai reikia maždaug pusės jos talpos galios.
Pagal šią logiką optimalus dydis būtų ne 20 kWh, o maždaug 28–35 kWh. Todėl autorius raštu kreipėsi į „Boverket“ su klausimu, kodėl nustatyta būtent 20 kWh riba.
Jų poveikio vertinime pateikiamos trys pagrindinės priežastys:
Įprastos gyvenamojo namo baterijos dažniausiai yra 5–15 kWh, todėl ši riba netaikoma daugumai standartinių įrengimų, tačiau apima didesnes sistemas.
Viršijus 20 kWh, baterijos gaisro metu susidarančios toksiškos ir degios dujos gali reikalauti papildomų saugos priemonių – gaisrinio skyriaus, priešgaisrinio prieangio ir dūmų šalinimo sprendimų.
Iki 20 kWh rizika vertinama kaip valdoma naudojant įprastas pastato priešgaisrinės saugos priemones.
Tai suprantama. Tačiau ši riba nustatyta pagal tai, kokio dydžio baterijos buvo įprastos anksčiau. Ateities baterijų sistemos, skirtos elektros tinklo paslaugoms ir galios tarifų optimizavimui, mano patirtimi, dažnai prasideda nuo didesnės nei 20 kWh talpos.
Kas nutiks, jei šios taisyklės nepaisysite?
Šiandien greičiausiai nieko. Joks inspektorius nepasibels į jūsų duris.
Tačiau ši taisyklė gali tapti svarbi dviem atvejais.
Pirmasis – nelaimingo atsitikimo atveju
Jei įvyktų incidentas, gali kilti klausimas: ar draudimo bendrovė padengs žalą, jei baterijų sistema buvo įrengta pažeidžiant galiojančias taisykles?
Draudimo bendrovės kiekvieną atvejį vertina individualiai, tačiau, autoriaus nuomone, jos tikrai tikrins, ar įrengimas atitiko reikalavimus.
Todėl rekomenduojama prieš montuojant sistemą paprašyti savo draudimo bendrovės raštiško patvirtinimo dėl konkretaus planuojamo įrengimo. Toks dokumentas gali būti labai vertingas, jei ateityje įvyktų incidentas arba nuspręstumėte parduoti būstą.
Antrasis – parduodant namą
Saulės elektrinė ir energijos kaupimo sistema paprastai padidina nekilnojamojo turto vertę. Tačiau netinkamai įrengta sistema gali suteikti pirkėjui argumentą derėtis dėl mažesnės kainos, ypač jei kyla klausimų dėl draudimo ir atitikties reikalavimams.
Dabar, kai aptarėme pagrindinius dalykus, trumpai apžvelkime, ką reikėtų įvertinti skirtingose namų vietose prieš įsigyjant energijos kaupimo sistemą.
Pirma vieta: techninė patalpa
Tai patogi vieta – lengva įrengti sistemą, o įranga apsaugota nuo oro sąlygų.
Jei baterijų talpa yra 20 kWh arba mažesnė, ši vieta gali būti tinkama. Tačiau įrengiant didesnę sistemą reikia papildomai įvertinti priešgaisrinės saugos reikalavimus.
Taip pat verta nepamiršti, kad nors pati baterija gali veikti tyliai, inverteris gali skleisti tam tikrą garsą.
Norite daugiau nei 20 kWh?
Tuomet ši patalpa turi būti tikras gaisrinis skyrius.
Greitas patikrinimas: pažiūrėkite, ar ant durų staktos yra žymėjimas, pavyzdžiui, EI30 arba EI60. Skaičius nurodo atsparumo ugniai laiką minutėmis, o gyvenamajam namui dažnai pakanka EI30.
Jei nėra tokio žymėjimo, patalpa gali nebūti tinkama didesnės talpos baterijai be papildomų statybinių priemonių.
Antra vieta: garažas
Dažnas klausimas:
„Mano elektromobilis garaže turi 75 kWh bateriją. Kodėl 21 kWh sieninė baterija reikalauja papildomų priešgaisrinių priemonių, o automobilis – ne?“
Autoriaus pateikiamas paaiškinimas yra tas, kad garažai jau yra įtraukti į patalpų, kurioms taikomi specialūs priešgaisrinės saugos reikalavimai, sąrašą.
Tačiau svarbu žinoti, kad ne kiekvienas garažas automatiškai atitinka tokius reikalavimus.
Namai, pastatyti per pastaruosius 10–15 metų, dažniau turi reikiamą priešgaisrinę apsaugą, o senesniuose pastatuose jos gali nebūti.
Vėlgi verta patikrinti durų žymėjimą.
Jei garažas jau yra tinkamai atskirtas kaip gaisrinis skyrius, autoriaus nuomone, tai gali būti viena geriausių vietų baterijai: stabili temperatūra, nereikia papildomo šildymo, nereikia papildomų statybos darbų, o inverterio keliamas garsas netrukdo gyvenamosiose patalpose.
Paskutinė vieta: lauke
Lauke ši konkreti taisyklė netaikoma taip, kaip baterijoms, įrengtoms pastato viduje. Todėl tikėtina, kad vis daugiau energijos kaupimo sistemų bus montuojamos lauke.
Tačiau čia atsiranda kitas svarbus veiksnys – oro sąlygos.
Prieš montuojant bateriją lauke verta atkreipti dėmesį į tris dalykus.
1. IP apsaugos klasė
Daugelis lauko baterijų turi IP65 apsaugos klasę.
IP65 apsauga apima atsparumą vandens srovei, o IP66 numato didesnį atsparumą stiprioms vandens srovėms. Praktikoje tai gali būti svarbu esant stipriam lietui ir sudėtingoms oro sąlygoms.
Didesnė apsaugos klasė taip pat gali reikšti geresnę apsaugą nuo drėgmės, patenkančios į sistemą keičiantis temperatūrai.
2. Atsparumo korozijai klasė
C3 klasė skirta įprastoms miesto ir vidutinio agresyvumo aplinkos sąlygoms.
C5 klasė skirta itin agresyviai aplinkai, pavyzdžiui, pakrančių ar pramoninėms zonoms.
Autoriaus nuomone, Šiaurės Europos klimato sąlygomis verta rinktis sistemą, atitinkančią C5 atsparumo korozijai klasę.
3. Baterijos šildymas
Esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai, ličio baterijų įkrovimas gali būti ribojamas, todėl be integruotos šildymo sistemos baterija gali negalėti efektyviai įsikrauti, kol temperatūra nepakils.
Baterija su integruotu šildymu gali veikti visą žiemą, nors tam sunaudojama nedidelė dalis energijos.
Montuojant bateriją lauke taip pat svarbu laikytis „Svensk Solenergi“ pateikiamų įrengimo rekomendacijų.
Rekomenduojama išlaikyti maždaug dviejų metrų atstumą nuo degių konstrukcijų arba naudoti už baterijos įrengtą nedegią apsauginę plokštę.
Kai kuriais atvejais tokia plokštė gali kainuoti mažiau nei papildomų kabelių tranšėjų kasimas, todėl verta paprašyti montuotojo įvertinti abu variantus.
Jei reikalingas papildomas priešgaisrinis sprendimas, tačiau nenorite statyti atskiro gaisrinio skyriaus, Švedijoje taip pat siūlomos specialios EI60 klasės baterijų spintos, pavyzdžiui, „PowerSafe Box“ ir „Voltguard“, skirtos sistemoms iki 75 kWh.
Kur aš montuočiau savo sistemą?
Pirmas pasirinkimas – garažas, jei jo priešgaisrinė klasė tai leidžia.
Antras pasirinkimas – lauke, ypač jei planuojama įrengti daugiau nei 20 kWh energijos kaupimo talpos.
Kadangi esu „Solis“ regiono vadovas Šiaurės šalims, natūralu, kad rinkčiausi mūsų „FlexHome“ sistemą, kuri turi visus tris svarbius elementus:
IP66 apsaugą
C5 atsparumo korozijai klasę
šildymo funkciją iki –20 °C
Tačiau nesvarbu, kurio gamintojo sistemą pasirinksite – būtent šių trijų parametrų verta ieškoti techninių duomenų lape.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos verta prisiminti
1. Jei bateriją montuojate patalpoje, vienoje patalpoje neviršykite 20 kWh ribos, nebent įrengimas atitinka taikomus priešgaisrinės saugos reikalavimus.
2. Prieš montavimą gaukite raštišką atsakymą iš savo draudimo bendrovės dėl konkretaus planuojamo sprendimo.
3. Jei bateriją montuojate lauke, techninių duomenų lape ieškokite šių trijų parametrų: IP66, C5 ir integruoto šildymo.
Šaltiniai ir informacijos atskleidimas
Straipsnis parengtas remiantis:
„Boverket“ BFS 2024:7 ir jo poveikio vertinimu;
autoriaus gautu raštišku „Boverket“ atsakymu;
„Svensk Solenergi“ priešgaisrinės saugos gairėmis;
MSB 2018–2022 m. gaisrų statistika;
IEC 60529 ir ISO 12944-6 bandymų parametrais;
gamintojų dokumentacija, įskaitant „Solis FlexHome“, „PowerSafe Box“ ir „Voltguard“.
Autorius yra „Solis“ regiono vadovas Šiaurės šalims.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikoma teisine konsultacija. Dėl konkretaus energijos kaupimo sistemos įrengimo rekomenduojama gauti raštišką informaciją iš savo savivaldybės ir draudimo bendrovės.
